Kodėl gali durti širdį?
Širdies srities skausmai nebūtinai visada susiję tik su širdimi. Dažnai tokie pojūčiai kyla dėl kitų organų ar sistemų veiklos sutrikimų. Tarp dažniausių priežasčių galima išskirti:
Širdies ligos. Išemija, krūtinės angina ar net širdies infarktas gali sukelti duriantį ar spaudžiantį skausmą.
Raumenų ir nervų įtampa. Stresas, įtampa ar net stuburo problemos gali išprovokuoti skausmą širdies srityje.
Virškinimo sistemos sutrikimai. Refliuksas, rėmuo ar dujų kaupimasis dažnai imituoja širdies skausmą.
Psichologinės priežastys. Nerimas, panikos atakos gali sukelti duriančius pojūčius krūtinėje, kurie labai primena širdies ligas.
Kokie simptomai kelia didžiausią riziką?
Yra keletas požymių, kurie rodo, jog būtina nedelsiant kviesti greitąją pagalbą:
- Skausmas nepraeina ilgiau nei 10 minučių.
- Skausmas plinta į kairę ranką, žandikaulį ar nugarą.
- Atsiranda dusulys, šaltas prakaitas, silpnumas ar pykinimas.
- Kraujospūdis krenta arba žmogus netenka sąmonės.
Šie simptomai gali būti ūminio miokardo infarkto požymiai, todėl delsti pavojinga gyvybei.
Ką daryti, kai pradeda durti širdį?
Jei skausmas nėra labai stiprus, pirmiausia rekomenduojama sustoti, nusėsti ir nurimti. Patikrinkite pulsą, pabandykite atsipalaiduoti, giliai pakvėpuoti. Jei anksčiau kardiologas paskyrė nitroglicerino, vartokite jį pagal nurodymus. Svarbu neužsimerkti prieš simptomus – jei jie kartojasi ar stiprėja, būtina kreiptis į gydytoją.
Kaip atskirti širdies skausmą nuo kitų priežasčių?
Širdies skausmas paprastai yra spaudžiantis, plintantis, jį dažnai lydi dusulys. Jei skausmas sustiprėja judant ar giliai kvėpuojant, greičiausiai jo kilmė yra raumeninė ar neurologinė. Rėmuo ar virškinimo problemos sukelia deginimo jausmą, kuris stiprėja po valgio.
Kada būtina kreiptis į gydytoją net jei skausmas praėjo?
Net jei skausmas buvo trumpalaikis ir praeinantis, bet kartojasi reguliariai, tai yra signalas apsilankyti pas gydytoją. Profilaktiniai tyrimai – elektrokardiograma, kraujo spaudimo stebėjimas, cholesterolio tyrimas – padeda laiku nustatyti rizikas ir išvengti rimtesnių problemų ateityje.
Gyvenimo būdo pokyčiai, padedantys sumažinti riziką
Subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, streso valdymas ir rūkymo atsisakymas – pagrindiniai žingsniai mažinant širdies ligų tikimybę. Taip pat svarbu užtikrinti pakankamą poilsį ir reguliariai lankytis pas šeimos gydytoją ar kardiologą.
DUK
Ar duriantis skausmas širdyje visada reiškia infarktą?
Ne, dažnai tai gali būti nervinės kilmės ar net virškinimo problemų pasekmė. Vis dėlto infarkto atmesti negalima be medikų pagalbos.
Ką daryti, jei neturiu vaistų, o pradeda durti širdį?
Atsigulkite arba ramiai atsisėskite, giliai kvėpuokite. Jei skausmas nepraeina, skambinkite 112.
Ar jauni žmonės gali patirti širdies skausmus dėl rimtų ligų?
Taip, nors rečiau. Genetinės ligos, įgimti širdies ypatumai ar gyvenimo būdas gali lemti tokius simptomus.
Kasdieniai ženklai, kurių nereikėtų ignoruoti
Net jei skausmai atrodo menki, nuolatinis spaudimas ar diskomfortas krūtinėje yra svarbus signalas. Širdis – tai organas, kuris niekada ilsėtis negali, todėl kiekvienas neįprastas pojūtis turėtų būti įvertintas rimtai.
