Angina, mediciniškai dar vadinama ūminiu tonzilitu, dažniausiai užklumpa labai netikėtai. Ryte prabudus jaučiamas lengvas perštėjimas, o jau po kelių valandų darosi sunku nuryti net seiles, pakyla aukšta kūno temperatūra, atsiranda bendras silpnumas. Nors daugelis šią ligą laiko įprastu peršalimu ir stengiasi ją tiesiog iškęsti, gydytojai įspėja, kad netinkamai gydoma angina gali sukelti itin rimtų ir visam gyvenimui išliekančių sveikatos problemų. Gydymas namuose yra labai svarbus, tačiau jis turi būti atliekamas taisyklingai, remiantis medicinos specialistų, o ne vien liaudies išminties patarimais. Svarbu suprasti, kad sėkmingas gijimas priklauso nuo greitos reakcijos ir tinkamų priemonių naudojimo, padedančių ne tik numalšinti skausmą, bet ir užkirsti kelią infekcijos plitimui organizme.
Kas sukelia anginą ir kaip atpažinti pirmuosius simptomus?
Norint efektyviai kovoti su liga, pirmiausia reikia žinoti, kas ją sukėlė. Angina gali būti dvejopos kilmės: virusinė arba bakterinė. Virusinę anginą dažniausiai sukelia tie patys virusai, kurie lemia įprastą peršalimą ar gripą. Bakterinę anginą, kuri yra kur kas pavojingesnė komplikacijų atžvilgiu, dažniausiai sukelia A grupės beta hemolizinis streptokokas. Būtent pastaroji forma reikalauja ypatingo dėmesio, nes streptokokinė infekcija linkusi klastingai plisti į kitus žmogaus organus ir sukelti uždegimines reakcijas net ir praėjus kelioms savaitėms po gerklės skausmo.
Gydytojai išskiria kelius pagrindinius simptomus, kurie padeda atpažinti ūminį tonzilitą dar pačioje ligos pradžioje. Nors kai kurie požymiai gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo tikslaus sukėlėjo, bendras klinikinis vaizdas dažniausiai būna toks:
- Stiprus gerklės skausmas: Tai pats ryškiausias ir labiausiai varginantis simptomas, ypač paūmėjantis ryjant maistą, skysčius ar net savo seiles. Skausmas gali plisti ir į ausis.
- Padidėjusios ir paraudusios tonzilės: Plačiai išsižiojus ir pažvelgus į gerklę galima matyti, kad tonzilės (liaudyje vadinamos migdolais) yra smarkiai paburkusios. Esant bakterinei infekcijai, ant jų beveik visada atsiranda baltų, pilkšvų ar gelsvų pūlingų apnašų, kurios gali atrodyti kaip taškeliai ar plėvelės.
- Aukšta kūno temperatūra: Bakterinės anginos atveju temperatūra staigiai šokteli ir dažnai siekia net trisdešimt devynis laipsnius ar daugiau, pasireiškia šaltkrėtis.
- Padidėję ir skausmingi kaklo limfmazgiai: Apčiuopus kaklą po apatiniu žandikauliu, jaučiami padidėję guzeliai. Tai natūrali reakcija, signalizuojanti apie aktyvią imuninės sistemos kovą su infekcija.
- Bendras silpnumas, galvos ir raumenų skausmai: Organizmas eikvoja daugybę energijos kovai su liga, todėl atsiranda didžiulis nuovargis, prarandamas apetitas, gali pykinti (ypač vaikams).
Gydytojų rekomenduojami namų gydymo būdai
Pajutus pirmuosius anginos simptomus, labai svarbu nedelsti ir iškart imtis priemonių namuose. Nors liaudies medicinoje gausu įvairiausių ir kartais net radikalių receptų, medikai pataria rinktis tik moksliškai pagrįstus, švelnius ir saugius būdus, kurie nepažeistų ir taip sudirgusios bei pažeidžiamos gerklės gleivinės.
Gausus šiltų skysčių vartojimas
Vienas svarbiausių bet kokio uždegimo gydymo elementų yra skysčių balanso organizme palaikymas. Karščiuojant organizmas prakaituodamas labai greitai netenka vandens, o išsausėjusi gerklės gleivinė tampa dar jautresnė skausmui ir lengviau pažeidžiama mikroorganizmų. Gydytojai rekomenduoja gerti daug šiltų, bet jokiu būdu ne karštų skysčių. Per karšti gėrimai gali nudeginti uždegimo apimtą gerklę ir smarkiai pabloginti situaciją. Tinka švelnios vaistažolių arbatos (pavyzdžiui, ramunėlių, medetkų, liepžiedžių, kurios pasižymi priešuždegiminiu poveikiu), šiltas vanduo su trupučiu medaus ir citrinos, lengvas vištienos sultinys. Skysčiai padeda nuplauti bakterijas ir virusus nuo gerklės sienelių, nuramina audinius ir skatina greitesnį toksinų pasišalinimą iš organizmo pro inkstus.
Reguliarus gerklės skalavimas
Gerklės skalavimas yra pamatinis vietinio gydymo namuose būdas, padedantis mechaniniu būdu išplauti pūlingas apnašas ir tiesiogiai slopinantis uždegimą. Šią procedūrą rekomenduojama atlikti reguliariai, bent keturis ar penkis kartus per dieną, o esant stipriam skausmui – ir dažniau. Pats paprasčiausias, saugiausias ir itin efektyvus tirpalas yra šiltas vanduo su druska. Stiklinei šilto virinto vandens visiškai pakanka pusės arbatinio šaukštelio druskos. Druskos tirpalas veikia osmoso principu – jis tiesiogine to žodžio prasme ištraukia skysčių perteklių iš paburkusių tonzilių audinių, todėl greitai sumažėja tinimas ir palengvėja rijimas. Taip pat puikiai tinka ir vaistinėse parduodami antiseptiniai tirpalai, turintys vietinių nuskausminamųjų bei stipresnių priešuždegiminių savybių.
Poilsis, mikroklimato užtikrinimas ir balso tausojimas
Sergant ūminiu tonzilitu, jūsų kūnas patiria didžiulį fizinį stresą, todėl bet koks aktyvumas turi būti apribotas iki absoliutaus minimumo. Lova ir visiška ramybė yra būtinos sąlygos greitam bei sėkmingam gijimui. Gydytojai taip pat griežtai pataria tausoti balsą – stenkitės kuo mažiau kalbėti, apskritai nešnabždėkite, nes, priešingai populiariam įsitikinimui, šnabždėjimas sukuria daug didesnę įtampą balso klostėms nei normalaus tono kalbėjimas. Patalpa, kurioje ilsitės, privalo būti reguliariai vėdinama, net ir žiemą. Negalima pamiršti oro drėkinimo. Sausas kambarių oras (ypač šildymo sezono metu) yra didžiulis priešas sveikstančiai gerklei, todėl verta naudoti elektrinius oro drėkintuvus arba tiesiog padėti šlapią rankšluostį ant radiatoriaus.
Kada namų sąlygų nebeužtenka: bakterinė angina ir medikamentinis gydymas
Nors arbatos, ramybė ir skalavimai labai palengvina savijautą, būtina griežtai pabrėžti, kad ne visas anginas galima išgydyti taikant vien namines priemones. Jei ligą sukėlė streptokoko bakterija, būtina nedelsiant konsultuotis su šeimos gydytoju ir pradėti specifinį medikamentinį gydymą. Pagrindinis ir vienintelis efektyvus ginklas prieš bakterinę anginą yra antibiotikai. Juos paskirti gali tik gydytojas, įvertinęs paciento būklę ir, geriausiu atveju, atlikęs greitąjį streptokoko testą ar paėmęs pasėlį iš gerklės.
Didžiausia ir bene pavojingiausia klaida, kurią dažnai daro pacientai – tai savavališkas antibiotikų vartojimas (pavyzdžiui, likučių nuo praėjusių ligų) arba gydymo nutraukimas anksčiau laiko, vos tik pasijutus geriau. Gydytojai nenuilstamai įspėja: antibiotikų kursą būtina pabaigti iki pačios pabaigos, net jei visi simptomai, karščiavimas ir skausmas išnyko po poros dienų. Nutraukus vaistų vartojimą anksčiau laiko, sunaikinamos tik silpniausios bakterijos, o stipriausios išgyvena. Likusios gyvos bakterijos gali įgauti atsparumą vartojamiems vaistams (atsiranda antibiotikams atsparios bakterijų padermės), o infekcija gali netrukus atsinaujinti ir sukelti dar rimtesnes, sunkiai valdomas komplikacijas.
Kaip išvengti pavojingų anginos komplikacijų?
Daugelis jaunų ir aktyvių žmonių numoja ranka į gerklės skausmą, tikėdamiesi, kad jis anksčiau ar vėliau praeis savaime, ir toliau eina į darbą. Tačiau netinkamai gydoma, „ant kojų vaikštoma” ar nebaigta gydyti bakterinė angina yra itin klastinga liga. Streptokokinė infekcija per kraujotaką ar limfą gali išplisti į kitus, toli nuo gerklės esančius organus ir padaryti negrįžtamos žalos visam organizmui. Tarp pačių pavojingiausių ir gąsdinančių komplikacijų medikai išskiria reumatą (infekcija atakuoja širdies vožtuvus ir stambiuosius sąnarius), po-streptokokinį glomerulonefritą (sunkų ir lėtinį inkstų uždegimą, galintį privesti prie inkstų nepakankamumo) bei peritonzilinį abscesą, kuomet giliai aplink tonzilę susikaupia didžiulis kiekis pūlių, reikalaujantis skubios chirurginės intervencijos, nes gali visiškai užkimšti kvėpavimo takus.
Norint apsaugoti savo organizmą nuo šių pavojingų grėsmių, gydytojai pataria griežtai laikytis kelių esminių sveikatos priežiūros taisyklių:
- Niekada neignoruokite stipraus ir užsitęsusio skausmo: Jei gerklės skausmas yra labai aštrus, lydimas aukštos temperatūros ir sunkumo ryti, o savijauta nepagerėja per dvi ar tris dienas geriant skysčius, privalote kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą apžiūrai.
- Griežtai laikykitės paskirto gydymo režimo: Jei gydytojas paskyrė antibiotikus, vartokite juos tiksliai taip, kaip nurodyta, nepraleiskite dozių, nekeiskite intervalų tarp vaistų gėrimo ir jokiu būdu nenutraukite viso kurso savavališkai.
- Venkite bet kokio fizinio krūvio: Grįžti į darbą, sporto salę, eiti pabėgioti ar pradėti aktyviai judėti namuose galima tik visiškai pasveikus ir atgavus jėgas. Per ankstyvas fizinis aktyvumas sukuria milžinišką papildomą krūvį jūsų širdžiai, kuri tuo metu ir taip sunkiai dirba kovodama su sistemine infekcija.
- Palaikykite aukščiausio lygio burnos higieną: Ligos metu švelniai, bet reguliariai valykite dantis, kad sumažintumėte bakterijų kiekį burnoje. Pasveikus po bakterinės anginos – būtina taisyklė yra pakeisti seną dantų šepetėlį nauju, kad išvengtumėte pakartotinio užsikrėtimo tose pačiose šereliuose pasislėpusiomis bakterijomis.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK) apie anginą
Ar angina yra užkrečiama liga?
Taip, angina yra labai greitai ir lengvai užkrečiama infekcija. Tiek virusinė, tiek ir bakterinė ligos forma plinta oro lašeliniu būdu bei per tiesioginį kontaktą. Žmogus gali užsikrėsti, kai sergantysis kosėja, čiaudi, kalba iš arti. Taip pat infekcija perduodama dalinantis tais pačiais indais, stalo įrankiais, bučiuojantis ar net liečiant paviršius, ant kurių pateko ligos sukėlėjų, o vėliau neplautomis rankomis liečiant savo veidą. Susirgus griežtai rekomenduojama izoliuotis nuo kitų šeimos narių, naudoti griežtai atskirą rankšluostį bei indus ir nuolat, kuo dažniau plauti rankas su muilu.
Ar tiesa, kad sergant angina sveika valgyti ledus?
Tai yra vienas populiariausių ir plačiausiai aptarinėjamų mitų, kuriame galima rasti tik labai mažą dalelę tiesos. Šaltis iš tiesų gali laikinai sutraukti burnos kraujagysles, šiek tiek sumažinti audinių paburkimą ir apmarinti nervines galūnes, taip suteikdamas momentinį, trumpalaikį palengvėjimą ir nuskausminimą. Tačiau gydytojai pabrėžia – ledai tikrai negydo pačios infekcijos. Priešingai, per didelis šalčio poveikis gali pabloginti vietinę kraujotaką ir stipriai sulėtinti natūralų organizmo gijimo procesą. Be to, ledų sudėtyje paprastai yra didelis kiekis cukraus bei pieno produktų, kurie sukuria itin palankią, lipnią terpę bakterijoms daugintis, o gleives padaro klampesnes. Gydytojai rekomenduoja verčiau rinktis švelnų, trintą, kambario temperatūros ar šiek tiek šiltą maistą, kuris mechaniškai nedirgina žaizdotos gerklės.
Kiek laiko paprastai trunka anginos gydymas ir kada galima grįžti į darbą?
Ligos ir gydymo trukmė tiesiogiai priklauso nuo jos sukėlėjo, paskirto gydymo greičio bei individualios paciento imuninės sistemos būklės. Virusinė angina dažniausiai praeina maždaug per penkias ar septynias dienas, taikant išskirtinai simptominį gydymą bei ramybės režimą namuose. Bakterinės anginos atveju, pradėjus vartoti tinkamus antibiotikus, subjektyvi savijauta dažniausiai akivaizdžiai pagerėja jau po vienos ar dviejų parų, tačiau, kaip minėta, visas antibakterinio gydymo kursas įprastai trunka nuo septynių iki dešimties dienų. Į darbą ar ugdymo įstaigą galima planuoti grįžti tik tada, kai praeina bent 24 valandos po to, kai be jokių vaistų pagalbos nebekyla temperatūra, jaučiamasi pakankamai stipriai, o vartojant antibiotikus – praėjus mažiausiai dviem paroms nuo kurso pradžios, nes po šio laiko pacientas dažniausiai tampa nebeužkrečiamas kitiems.
Imuniteto atkūrimas ir tolimesnė gerklės priežiūra
Sėkmingai persirgus ūminiu tonzilitu ir užbaigus visą gydymo kursą, organizmas vis dar lieka išsekęs, o imuninė sistema tampa gerokai pažeidžiamesnė nei anksčiau. Todėl atsistatymo (reabilitacijos) periodas po ligos yra toks pat svarbus, kaip ir pats aktyvusis gydymas. Nors visi nemalonūs simptomai jau išnyko, jūsų kūnas viduje vis dar intensyviai atstato prarastas jėgas, regeneruoja ląsteles ir šalina uždegimo liekanas. Siekiant išvengti ligos pasikartojimo (kas yra gana dažna problema, jei persergama sunkiai), labai svarbu negrįžti prie senų, alinančių įpročių per anksti.
Mityba po sunkios ligos turėtų būti lengvai virškinama, bet maksimaliai praturtinta vitaminais ir mikroelementais. Rekomenduojama valgyti daugiau šviežių daržovių, vaisių, probiotikais papildyto maisto (kefyro, natūralaus jogurto, raugintų daržovių), ypač jei teko gerti antibiotikus, kurie neišvengiamai pažeidžia natūralią apsauginę žarnyno mikroflorą. Ne mažiau svarbus ilguoju laikotarpiu yra ir organizmo grūdinimasis, tačiau po anginos jį pradėti reikia labai atsargiai ir palaipsniui. Tinkama apranga, visada pritaikyta prie besikeičiančių oro sąlygų, kaklo apsauga šaltuoju metų laiku, streso vengimas darbe ir pilnavertis, kokybiškas nakties miegas yra pamatiniai veiksniai, padedantys išlaikyti stiprų atsparumą ne tik pasikartojančiai anginai, bet ir visoms kitoms viršutinių kvėpavimo takų infekcijoms. Pajutus net ir patį menkiausią gerklės perštėjimą ateityje, geriausia strategija – iškart reaguoti pasitelkiant šiltus skysčius ir saugius druskos tirpalo skalavimo metodus, taip užkertant kelią infekcijai įsitvirtinti giliau gleivinėje ir vėl sukelti rimtą ligą.
